Vidutiniškai 1 kW saulės elektrinė Lietuvoje pagamina apie 1 000 kWh per metus. Elektros gamybos intensyvumas nėra vienodas: didžioji dalis metinės energijos pagaminama balandžio-spalio mėnesiais. Saulėtais mėnesiais elektrinė pagamina tiek elektros, kad jos pertekliumi galima naudotis žiemos mėnesiais, kai energijos suvartosite daugiau nei pagaminsite. Jeigu saulės elektrinė gamina daugiau elektros energijos nei tuo metu yra suvartojama, likusi nepanaudota energija yra pateikiama į skirstomuosius ESO tinklus. O elektros energijos gamybai sumažėjus, skirtumas yra padengiamas iš ESO skirstomojo tinklo atgaunant anksčiau pateiktą elektros energiją arba ją perkant įprasta kaina.
Kiekvienas projektas yra individualus, todėl tik atlikus skaičiavimus ir įvertinus situaciją bei jūsų namų ar verslo ūkio energijos vartojimo įpročius, galima pateikti tikslų sprendimą. Pirmiausia turite įvertinti, kiek elektros energijos suvartojate ar planuojate suvartoti (jei namas dar tik statomas) per metus. Jei bus įrengta per mažos galios saulės elektrinė, dalį suvartotos energijos jums vis tiek teks pirkti, o įrengus per daug galingą, išaugs jos įrengimo kaštai, kurių atsipirkimas gerokai pailgės, nes nepajėgsite suvartoti visos pagamintos elektros energijos.
Priklauso nuo to, kokio galingumo jos reikia ir kiek modulių bus sumontuota: vidutiniškai 1 kW galios elektrinė užima apie 6 m2 stogo paviršiaus. Technologijoms vis tobulėjant, tam pačiam galingumui reikia vis mažesnio saulės modulių skaičiaus.
Iš tiesų Lietuvos klimato sąlygomis idealu, jei saulės elektrinė nukreipiama į pietų pusę, maždaug 35-40° pasvirimo kampu. Tačiau modulius galima montuoti ir nukreiptus į pietryčius ar pietvakarius. Nerekomenduojama montuoti modulių ant stogų, kurių šlaitas nukreiptas į šiaurę, šiaurės vakarus ar šiaurės rytus, nes stipriai krenta modulių efektyvumas.
Lietuvos gyventojai gali gauti paramą saulės elektrinių įsigijimui. Paramą inicijuoja APVA (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra), administruojanti Europos Sąjungos fondų (ISPA, Europos regioninės plėtros, Sanglaudos fondų, LIFE+ programos), LAAIF, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programų ir valstybės lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus.
Visą informaciją apie valstybės teikiamą paramą saulės jėgainių įrengimui rasite Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje www.apva.lt.
Namų ar verslo ūkio išlaidos elektrai gali būti sumažintos 3-4 kartus. Įprastas investicijos į saulės elektrinę atsiperkamumas vidutiniam namų ūkiui, pasinaudojus APVA parama, yra 5-7 metai. Vidutinis saulės elektrinės gyvavimo laikas yra 25-30 metų.
Saulės moduliai, įtampos keitiklis – inverteris ir tvirtinimo sistemos.
Vidutiniškai pasirašius sutartį saulės elektrinę įrengiame per 1-2 mėnesius, patys rangos darbai užtrunka vieną – dvi dienas.
Suteikiame iki 25 metų įrangos ir iki 10 metų atliktų darbų garantiją.
Dažniausiai to daryti nerekomenduojama: įprastai sniego danga laikosi tuomet, kai saulės modulių efektyvumas siekia vos kelis procentus, tad net ir nuvalius, išlošiama labai nedaug. O štai padaryti žalos – gramdant suledėjusį sniegą ar lipant ant slidaus aukšto stogo – galima nesunkiai. Todėl verta palaukti, kol sniegas pats nutirps.
